Visi jau visko palinkėjo: laimės, meilės, pinigų, džiaugsmo. Bet niekas jums nepalinkėjo ir juodo gyvenimo. O juodas gyvenimas tai: kad jus visada per šventes valgytumėte tik juodą duoną. Kad ilsetumėtės tik prie juododsios jūros ir kad visada važinėtumėte tik su juodu mersedesu.

Te Jūsų laimė niekad neišsenka,
Te aukso žiedo nedengia šarma.
Te meilė Jūsų lobiu tampa
Ir buna neiskeiciama!

Būkite tuo, kas esate:
Gražūs, tyri, dar nepraradę vaikiškumo..
Būkite lyg muzikos garsai:
Švelnūs, guodžiantys kiekvieno širdį..
Būkite žvaigždėmis, randančiomis kelią į gėrį..
Būkite žmonėmis – mylinčiais vienas kitą!

Piršlybų menas. Jaunuolis atvyko pas turtingą ūkininką piršlybų. Su mylimąja jis jau buvo susitaręs, liko pakalbėti su tėvais. Pokalbis vaikinui buvo sunkus. Iš susijaudinimo jis peiliuku drože lazdelę, kurią laikė rankose. Ūkininkas klausėsi būsimo žento ir įdėmiai sekė jo judesius. Tasai drožė ir drožė, kol iš lazdeles nieko nebeliko. Merginos tėvas ir sako:
-Vaikine, matau, kad tamsta pasiturintis ir esate neblogos išvaizdos… Bet dukters už tamstos neišleisiu. Jeigu iš lazdelės būtum ka nors išdrožinejęs ar išdrožęs, abejonių man nekiltų. Tačiau tamsta lazdele nieku pavertei. Tai tamsta vėjais paleisi visą mano turtą, kuri esu sukaupęs. Iššvaistęs viską, šeimą elgetomis paleisi. Aš tiksliai nustačiau tavo charakterį.
Tad pakelkime taures už tikrą piršlybų meną ir nepasikliaukime savo jėgomis, kad mažmožis nesužlugdytų gerų ketinimų. Už piršlius!

Paukščiai turi sparnus, bet neturi svajonių, žmonės turi svajonių, bet neturi sparnų.. Išgerkim, kad visos svajonės turėtų sparnus!

Valtyje plaukioja vyras ir moteris . Antra diena plaukioja tas pats vyras, bet kita moteris. Trečia diena -tas pats vyras,bet kita mteris. Tad išgerkime už pastovius vyrus ir nepastovias moteris.

Princas pamilo princesę.
Karalius, kaip meiles ženklą, įsakė princui atnešti motinos širdį.
Princas nužudęs motina ir išėmęs širdį išskubėjo pas karalių.
Beskubėdamas suklupo ir išmetė motinos širdį. Tada širdis švelniai paklausė:
- Ar neužsigavai, sūnau?
Pakelkime taures už motinų širdis, kurios niekada nepamiršta savo vaikų.

Jeigu norite būti laimingi savaitę – auginkite gęles,
Jeigu norite būti laimingi metus -
auginkite medžius,
Jeigu norite būti laimingi visą gyvenimą – auginkite vaikus.

Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės. Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą. Už pinigus galima nusipirkti žmogų, bet ne jo meilę. Tad linkiu, kad jus turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meilęs.

Rytą žmona sako vyrui:
- Brangusis, aš sapnavau, kad tu nupirkai man puikius kailinius.
- Miegok brangioji, gal dar susapnuosi, iš kur pinigų paimti, – atsakė vyras.

Ilgai svarstęs jaunuolis nusprendė savo sužadėtinei per Kalėdas padovanoti pirštines. Su savo seserim jis nuejo į parduotuvę ir jas nupirko. Sesuo tuo pat metu nusipirko apatines kelnaites. Namie jaunuoliai pirkinius netyčia sumaisė. Vaikinas vietoj pirštiniu sužadėtinei nusiunte kelnaites, prie dovanos pridėdamas laiškelį:”Brangioji, sveikinu tave su Kalėdomis ir siunciu kuklią dovanėlę. Išrinkau tai, ko, manau tau reikia labiausiai. Kai pirkau, pardaveja man parodė savąsias, kurias devi jau 4-ris mėnesius. Jos netgi nesusitepusios. As labai norėčiau jas matyti ant tavo kūno. Beje, nežinojau, koks tavo dydis. Kadangi pardavėja labai panaši į tave, paprašiau, kad pasimatuotų. Tai buvo puikus reginys. Manau, as tavo dydį greit sužinosiu ir prisiminsiu. Kai tu panešiosi, jos lengviau nusimaus, bus itin patogios. Tikiu, kad tu šita dovana priimsi su tokiu pat jausmu, su kokiu aš dovanoju. Devėk jas per Kalėdas ir Naujus Metus. Aš tiesiog degu is nekantrumo – labai noriu pamatyti jas ant tavo kuno. Niekas (net aš pats) negaliu suskaičiuoti bučiniu, kuriuos ant ju palikau ir paliksiu. Karštai bučiuoju tai, kas jose retkarčiais buna…”
Tad siūlau išgerti už beprotišką vyrų meilę.

Linkiu kad visuomet turėtumėt ką apsirengt ir prieš ką nusirengt!

Meilė talpina keturis žodžius: supratimas, žinojimas, ištikimybė, pagarba. Tad pakelkim taures už šiuos paprastus, bet reiksšmingus žodžius!

Vieno filosofo paklausė – kas yra meilė?
Filosofas taip atsakė:
- Meilė, tai vienas bučinys, du bučiniai, trys bučiniai, keturi bučiniai, trys bučiniai, du bučiniai, vienas bučinys…
Bet dabar bučiniai, galima sakyt, išsigime. Dar neseniai moterys ir merginos alpdavo nuo bučinių. Ak, kur dingo tos moterys, kurios alpdavo?
Tačiau moterys atsikerta – ak, kur dingo tie vyrai, nuo kurių bučinių moterys alpdavo?
Tai kaip patikrinti, kas teisus?
Yra tik vienas būdas, tam patikrinti: pakelkime taures už tokius bučinius, nuo kurių alpstama ir pabučiuokime kaimynus ir kaimynes prie stalo!

Kartą jaunuolis sumanė vesti ir nuėjo pas savo tėva vyriškai pasikalbėti. Jis pasakė:
- Tėve, aš noriu vesti, – tėvas tylėjo.
Tada jis pasakė:
- Bet, tėve, ji graži!..
Tėvas tylėjo, bet ant žemės parašė nulį. Jaunuolis nesuprato ir vėl pasakė:
- Bet, tėve, ji turtinga!
Tėvas vis dar tylėjo, bet parašė dar vieną nulį. Jaunuolis vis dar nieko nesuprato, ir sušuko:
- Bet, tėve, aš ją myliu!!!!
Tėvas parašė priekyje tu nulių vienetą ir pasakė:
- Sūnau, vesk ir būk laimingas!