Kilnių geismų ir apmaudo siautimas Keista būtybė gimusi iš nieko Džiugi vergovė, šaldanti liepsna žavingų formų mišinys kraupus švininis pūkas, dūmas spindulingas Ligota sveikata, bemiegis miegas, Išmintinga beprotybė Medus saldžiausias ir nuodų kartybė
Mylėk žmones tokius, kokie jie yra, nes jie myli Tave. Tikek žmonėmis, nes jie tiki Tavimi. Klysk taip, kaip klysta visi, nes tai taip žmogiška. O tu juk žmogus! Ir tu sieki tos pačios Laimės, Meilės ir Sekmės!
Nepasakiau aš Tau myliu, Ir tu man meilės nežadėjai, Bet šiąnakt man sapnu tyliu Apie Tave praošė vėjai… Ir supratau – Tave myliu, Nors Tu man meilės nežadėja
Ryte nevalgiau – galvojau apie tave. Diena nevalgiau – galvojau apie tave. Vakare nevalgiau- galvojau apie tave. Naktį nemiegojau.. nes norėjau.. valgyti!
Kas jaučia meilę, o kas ne! Priprask, pasaulyje jau taip yra, Kad žmogų nugali aistra, Bet jei jo meilė amžina, Nenugalės jos niekas, niekada!
Meilė – geras išradimas Meilė – velniškas žaidimas Meilė myli, meilė daro Meilė į kapus nuvaro.
Dabar atsisėsk… Atsipalaiduok… Nieko nieko negalvok… Jauti? Kažkas švelniai paliečia tavo lūpas… Nebijok, tai aš tave bučiuoju prieš miegą…
Nenusimink, kad rožės jau nuvyto, Kad jas pakando rudenio šalna Žinok, kad rožės bus dar kitos, O mylima širdis viena.
Tavo švelnios rankos mano širdį apkabino, Ilgesiu apdovanojo, Naktimis aš jas sapnuoju. Tavo rankos apkabino apsvaigino…
Meilės receptas: 200g šviežių jausmų; 100g aistros. Pridėti kuo daugiau bučinių ir sumaišyti su apkabinimais. VARTOTI DVIESE LOVOJE!
Kiekvieną naktį aš tave sapnuoju. Nors neseniai tik pažinau Tave ! Kiekvieną naktį lūpas išbučiuoju, Bet gaila, kad tiktai sapne.
Tos nuostabios tylios naktys Amžinai mano sieloj gyvens Ir tos nuostabios mėlynos akys Liūdną ilgesį širdžiai sukels.
Leista bučiuotis, tik ne dažnai Leista mylėtis, tik ne karštai Leista dalintis meilės jausmais Tik ne visada, ir ne su visais.