Tai kelio vidurio nauja pradžia, Kai pats save ir vėl atrast gali, Nors ši pradžia tokia neįprasta- Ir paslaptinga ir nepatvari…

Suka ir suka ratas po rato… Ir taip kas kartą. Metai po metų. Tegul visko po lygiai tenka- Kiek liūdesio, tiek džiaugsmo, Kiek nerimo naktų Tiek ir džiugių dienų.

Tu visuomet linksma, judri, Gyvenimas tarsi daina- Tokios įvairios gaidos Apniuks diena, o vakare – Jau debesėliai sklaidos. Atrodo išeities nėra, Bet štai – jau durys verias Ir vėl suspindi prieš akis Šviesus ir geras kelias. Tik retkarčiais nuliūdus. Gyvenimas – ne pasaka, Jo vingiai klaidūs.

Į šaltą, sūrią ašarą Pavirtę klaidos Nubyra skruostais, O šviesa vėl kviečia eiti Ir tiktai pats gali išmokt Kliūtis apeiti, Ir tiktai pats gali surast Tiesiausią kelią, O mums belieka palinkėt Sėkmės ir valios…

Šaltų žiemų, Pavasarinio jausmo, Saldaus medaus Iš vasaros korių. Ir rudeninio darganoto oro – Po lygiai visko Į visas puses, O visa kita Tik nuo Tavo noro Ir dar nuo to, Kuris šalia tavęs. Gyvenimo keliuos dažnai Tai darganos, tai liūtys.