Širdim linkiu Tau ryžto, ištvermės, Sėkmė tegu kiekvieną sykį lydi! Keturiasdešimt sykių teskambės Šios taurės už taip nuostabią jaunystę.

Lai likę vasaros tebūna Tau auksinės, Juk širdyje tikrai dar ne ruduo, Rugpjūčiai brandą te į delnus pila, O Laimė tegu jūromis banguos

Tik pusė amžiaus, pusė kelio vingių – Bet laimę visą rask šitam kely. Visi troškimai žvaigždėmis tespindi. Stiprios sveikatos linkime visi ! Paversk svajones į tvirtybės tiltą, Te Penkiasdešimt švyti su aušra. Neleisk likimui kryžkelėj apvilti, Bet ąžuolu šlamėki visada.

Ne visos audros nuoskaudas palieka – Po jų sušvinta mėlynas dangus… Tegu tikrove virsta Tavo siekiai, Lai negandų Tavam kely nebus.

Margina iš lėto klevas susimąstęs Auksaspalviais lapais rudenio kilimą… Ir gėlė švelniausia, ir vingriausias raštas Jums vienai paskirtas dieną šią gimimo.

Džiaugsmo ugnelės, ašarų kekės lydi ne vieną kely. Lyg atminimą brėžia raukšlelę metai, išėję toli. Krečia į plaukus žiedlapius vyšnios siaučianti metų pūga. Tik neužpūs ji jaunatviško ryžto Jūsų geroj širdyje…

Pavasaris sugrįžo į namus Lyg keliauninkas šimtą metų neregėtas, – Tik spėjo paviešėt ir vėl Nuskriejo tarsi žaibas nelytėtas. Ir mūsų metai – eina ir išnyksta, Bet želmeniu vis kitokiu išdygsta…

Apšarmoję eglės tegu oš iš lėto Sveikinimą švelnų niekad negirdėtą. Ir atneš Tau briedžiai ant ragų iškėlę Šią gimimo dieną – tarsi žiburėlį…

Būk visados jauna, graži būk visados, Te liūdesys giedrių akių nevilgo, Būk kelrode žvaigžde, išplaukus iš tamsos, Kažkam kažkur be galo reikalinga…

Kai vasara kaitri laukais skubės Žiedų vainikais galvą pasipuošus, Diena gimimo saule sušvytės Atverti laimei langą pasipuošus…

Gyvenk taip, kad visą laiką kas nors lauktų, Kad pas ką labai skubėtum iš toli, Kad svajonės dirbti ir mylėti šauktų, Kad akys, o ne žvaigždės šviestų Tau kely. Ir kiek žvaigždžių dangaus beribiuos toliuos, Tau tiek žiedų ir laimės nemarios!

Gyvenimas lyg įtempta styga, Paliesi skaudžiai – aimanuot pradės, Užgausi stipriai – suvaitos tada, Švelniai paglosčius – tyliai suskambės. Jis muzika į viską atsišauks. Jame aistra, klasta ir melas. Tegul tik niekas stygos nenutrauks, Tegul laimingas būna jo finalas.

Tegul Tavo gyvenimas būna panašus į šaltinį, kuris gaivina, Į saulę, kuri sušildo kiekvieną, į gėlę, kuri puošia ir džiugina…

Tyrumas negandas visas nutolins, Jei tik netruks ant lūpų šypsenos. Tebus gyvenimas – švelnus prisiglaudimas, Tebūna darbas – mėgstamas užsiėmimas, Telydi meilė- lyg švelnus likimas…

Vienus palydim, kitus sutinkam, Vieni mus myli, kitiems netinkam, Vieni globoja, kiti išduoda, Vieni tik ima, kiti tik duoda. Laukas platėja, didėja kraigas, Baigia aplenkti bėgantis laikas.