Jei dienos būtų plaukiantys laivai, Kiek nuostabių šalių galėtumėm išvysti! O vieną dieną netikėtai atsiirtume tenai, Kur šiluma širdžių stipriau už saulę švyti … Lai Tavo dienos būna plaukiantys laivai!

Karštos saulutės, šiltų šypsenų, geros nuotaikos aplinkui, visokeriopos sėkmės, tikrų draugų, meilės sau, įspūdingų kelionių, daug visokiausiu kitų gerų dalykų ir kad visas tas gėris, kurį tu dalini kitiems, tau grįžtų šimteriopai. To tau ir linkiu. Su gimtadieniu!!!

Gyvenimo keliai vos matos Kiek jų daug, kokie jie platūs Dar nežinomi beveik … Na tai kas, tik drąsiai eik !

Šią ypatingą dieną noriu Tau padovanoti ypatingą dovaną – didelį būrį mylimų draugų, kurie atneš Tau tai, ko nori kiekvienas savo gimimo dieną: daug juoko, geros nuotaikos, nuoširdumo, dėmesio ir daug šiltų apkabinimų. Su gimtadieniu Tave!

Nukrito lapai, švokščia vėjas? Migla taip sunkiai sualsavo? Sušvis vidurdienis atėjęs- Ir džiaugsmas bus tik tavo. Tiktai tikėk viltim, būk gyvas Nors karčios nuosėdos ant lūpų, Būk rausvas pumpuras ankstyvas, Atskleidęs lemčiai giedrą ūpą. Ir išdidžiai būk išsitiesęs, Nors šaknys pakirstos-vis viena, Skausme nevysta širdys šviesios,- Matuok tik meile savo dieną.

Karštos saulutės, šiltų šypsenų, geros nuotaikos aplinkui, visokeriopos sėkmės, tikrų draugų, meilės sau, įspūdingų kelionių, daug visokiausiu kitų gerų dalykų ir kad visas tas gėris, kurį tu dalini kitiems, tau grįžtų šimteriopai. To tau ir linkiu. Su gimtadieniu!!!

Vis kartojasi žiemos ir vasaros, Ir pavasario vėjai šilti, Juk gyvenimas primena pasaką – Pasiklydusią žemės glėby. O gyenimas ima kaip duoklę, Mūsų juoką, svajones, džiaugsmus, Ir kaip skolą – Nemokamai dosniai atskaičiuoja, Dalina metus. Su gimtadieniu!

Ne skaičiai nulemia metus, o mūs keliai, darbai ir mintys. Tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti. Tad liki visada tokia, kokią mes mylim ir pažystam, Su šypsena gera, jaukia ir siela sklidina jaunystės!

Ko žmogui reikia, kad jis apsidžiaugtų? Reikia labai nedaug… Reikia saulės šviesos, kai lyja, Reikia lietaus, kai būna kaitra, Reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui. Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius. Reikia labai nedaug… Reikia dainos, kai tyla kambary spengia, Kai skamba daina – reikia tylos, ak, kaip kartais reikia tylos. Reikia draugo, kai priešai pakelia kumštį, Reikia priešų, kad geriau įvertintum draugą. Reikia labai nedaug. ;)

Kad žmonės šypsotųs prie vieškelio balto, Kad saulė žydėtų virš tavo galvos, Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę, Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos. Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų, Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų, Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų. Kad niekas ir nieko, ir niekad neskriaustų, Kad niekas nebūtų prie kojų mažų, Kad viskas iš nieko, Kad viskas iš naujo, Kad viskas į gera

Ant Tavo gyvenimo kelio Lai byra gražiausi žiedai. Iš jų pasirinki tik vieną, Kuris Tau žydės amžinai.

Linkiu, kad tavo akys skausmo nematytų, Ir lūpas puoštų šypsena gera. O jei skaidrus lašelis į skruostą nukristų, Linkiu, kad tai būtų tik džiaugsmo ašara tyra.

Būk išdykęs padangių drugys, Būk upelis, tiltas ir kelias, Būk padangės melsvos vyturys, Būk diemedis girioje žalias. Būk tu sailė, vėjas, dangus, Būk plačios padangės mėlis, Būk tu pagaliau žmogumi, Tik nebūki niekada šršėlis.

Jaunystė – juoko pilna, Jaunystė – tai daina. Jaunystė – meilės pasaka, Tik nuostabiai trumpa.

Gyveni ir mokaisi kas dieną, Bet gyvent nemoki ir gana. Dvelkia, dvelkia mėnesiena Be naudos sudužusi diena. O gyventi duota mums tik kartą, Tiktais kartą perdega širdis. Pažiūrėsi, jau ruduo už vartų, Jau už lango nyksta praeitis. Neatleis dienų, kurias su vėjais Prašvaistei be atgarsio kely. Ar ošei lyg gluosnis apdulkėjęs Apie mažą laimę nuošaly.