Ne šiandien – seniai,
Iš paslaptingos tylos
Tu į šeimą svečiu atėjai.
Atmerkus akis dar bijojai šviesos,
Švelnų motinos žvilgsnį sekei.
Gimimo diena – gražiausia diena,
Kaip saulės šviesa nuostabi.
Ji tik viena atvere duris į kelią, kuriuo tu eini!
Sėkmės peržengiant 18-ojo gimtadienio slenkstį.

Štai atėjo diena.
Kažkada dovanojusi tau gyvenimą.
Tad brangink ją, būk laiminga.
Ir džiaukis jos dovanotomis akimirkomis.

Atejai į šią žemę ieškoti, ilgėtis.
Šimtą kartą paklyst ir surasti save.
Turėk savo laimę, nors kartais atrodo,
Kad ji nesugrįš, kad jos nebėra.
Tikėk, ji ateis tikra, nepakartojama
Tavo laimė vienintelė gimimo dienos proga.

Būk ta, kurios rankos laiko pasauli.
Kurios širdis sušildo žemę.
Kurios daina įsako mylėti.
Kurios žodis įsako gyventi.
Būk šviesa, kurioje viskas auga.
Būk daina, kurią visi dainuoja.
Būk tiesa, kurios trokšta visas pasaulis.

Tau jau ((17))-lika,
Bet viskas dar tik prasideda.
Daug kartu sužydės alyvos,
Daug kartu nusijuoks pavasariai.
Tad neskubėk pabėgti nuo vaikystės,
Nes tau tik ((17))-lika.

Aš tau duosiu rudenį,-
Neimk, sakyk man vasara dar nepabodo,
Duosiu tau vėjo gūsį,-
Jo neimki, juk tau ir žolės šlamesio užtenka,
Duosiu tau ((18))-tus metus,-
Nesakyk, kad nereikia, tai ne ruduo – negrįš.
Tai ne vėjo gūsis,-
Neūžaus po langai baltos žiemos vakarais,
Ir deja tai ne žolės šlamesys,
Nuaidės ir daugiau nebegrįš.

Taip nesenai tu pievomis bėgiojai
Basa, vienplauke galvele,
Šiandien tau ((16))-lika suėjo
Ir atsisveikinai su vaikyste.
Tau prieš akis dar daug takų, takelių
Sustoti ir ne ten pasukt gali,
Bet visų svarbiausia nors ir praradus savo kelią,
Visada išlikti žmogumi.

Būk žvaigžde,-
Kad kiekvienas ištiesęs rankas,
Nuskinti tavęs nepajėgtų.
Būk liepsna,-
Kad palietus nudegtų rankas,
O paskui dar ilgai perštėtų.
Būk vanduo,-
Kad jį ne kiekvienas
Supurvintom kojom perbristų.
Būk žiema ir vanduo,-
Kad paskui savo skausmą apgintum.
Saule būk,-
Kad galėtum šviesa dalintis.

Sveika sutinkant jubiliejų, kurio taip laukėme visi
Tegul jis būna mūsų visų šventė, kurie Tau esam artimi
Ir neaplenkia jis nei vieno, kurie yra Tau ištikimi

Šia proga prisiminki ir kitus, kurie tau brangūs iš tiesų
O mes Tau norim palinkėti laimės, džiaugsmo,
Kad visuomet širdy išliktum tu jauna,
Kad viskas šiam gyvenime Tau išsipildytų dar ateityje.

Tau šiandien palinkėti norėtųs..
Daug džiaugsmo, laimės ir jėgų.
Tegul pildosi viltys žadėtos, svajotos.
Tegul niekad netrūksta draugų.

Kad suprastum dangų
Reikia gulbe būti,
Kad suprastum jūrą
Būti žuvimi,
Kad suprastum žemę
Reikia grūdu būti,
Kad suprastum žmogų
Būti žmogumi!

Pagirdyk medžius, kai šauks iš karščio
Ir jūrą atpažink rudens laše-
Tik liūdesio nereikia garsiai šaukti
Nereikia saulės liūdinti nakčia
Nereikia gimt kas dieną, kas minutę,
Ir savyje išsaugoti kitus,
Tegul pro šalį dienos nepradunda
Tegul ilgesnės būna už metus.

Į tavo gyvenimo taurę įkrito 18-tasis lašas.
Lai jis būna kuo tyresnis, kuo skaidresnis,
Teatneša kuo daugiau džiaugsmo akimirkų, vien tik laimę.
Tavo jaunatviškame gyvenime lai niekada nenutyla skardus juokas
Iš lūpų neišnyksta žavi šypsena ir visur tave lydi tik gėris.

Tu girdi? Tai verkia pamirštos lėlės. Vaikystė prabėgo seniai, nesugrįžtamai..
Tau ((18))-lika. Tik pagalvok, ((18))-liktą vasara praverė duris..
Būk švelni ir laiminga, nuoširdi ir gera.
Te linksmumo nestinga niekada, niekada.

Dar neilgai-
Tik ((20)) metų tavo akių gelmėse degė,
Saulelydžio liepsnos ir rytmečio rasos.
Tik ((20)) pavasarių-
Tau dainavo parskridę paukščiai ir čiurleno upeliai,
O alyvos ir debesys barstė ružavą sniegą.
Dar tik ((20)) metų-
Tau po kojomis skambėjo skaidriausios rasos.
20 pavasarių-
Tau ant lūpų lašėjo teviškės lūpų medus.
Dar neilgai..
Dar tik ((20)) metų!