Ar žinai ko beržai verkia ?
Ko ramunė vysta ?
Tai todėl, kad draugas – draugo
Kartais nepažįsta.

Ateik! Nekalbėk, būki rūstus, -
Aš džiaugsiuosi tavimi ir tokiu.
Gimtinės oro man trūksta,
Saulelės tavo akių.

Aš prisimenu tą tamsią naktį,
Kai žvaigždes žibėjo aukštai
Kai prispaudęs mane prie krūtinės
Apie laimę dainas dainavai.
Ir kaip su meile aš klausiaus
Apie laimę skambiųjų dainų
Man taip norėjos sušukti
“Brangusis aš tave myliu”
O tu lyg visą tai supratęs
Mane suspaudei glėbyje tvirtai
Ir spindinčiom akim pažvelgęs
Mane pabučiavai karštai, karštai.
Aš čia tik vieną akimirką.
Ir dovanoju ją Tau. Prisimink
tą, kurį kaip ir tu myli gyvenimą,
juoką, draugus.

Aš žinau, tu žodžio nepratarsi,
Nepaduosi rankos išdidus …
Vien tik akys pasakys be garso
Pyksti, džiaugiesi, ar sunku.
Tu neprimeni man to, kas jau praėjo
Ir neliesk užgijusių žaizdų,
Ir aš ir tu ilgai dėl to kentėjom,
Jei šiandien liūdna tau, tai man sunku.

Balti žiedai nuvys rugsėjy,
Balti žiedai ir vėl pražys
Naudokis tų dienų jaunyste,
Jaunystė nueis ir nebegrįš.

Blogai, kai mylimas nemyli,
Blogai, kai myli per karštai
Nors blogiausiai kada tyli
Tada ar myli nežinai.

Bučinys – tai dangiškas nektaras !
Lyg ugnis, naikinaiti, baisi,
Lyg dvi stygos užgautos gitaros,
Susijungę džiaugsmo skambesy.

Buk gėlė, tik ne kiekvieno skinama ir prie širdies segama!

Draugystė – galinga pasaulio duktė
Pas mus ji netyčia užklysta.
Draugystė – tai laimės gėlė
Nuo menko vėjelio nuvysta.

Draugystė – tai dviejų draugų bendravimas.

Del meilės nesvarstyk. Kokia iš to nauda ?
Gyvenk. Akimirka gyvenk. Gyventi – pareiga.

Esu ne toks, aistra aptemdė mano veidą
Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, -
Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno:
švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį.
Dabar jų nematai, o jūroje audringoj,
Kai vėtra siautėja, žaibai ugniniai sminga,
Ar matome kriaukles, perlus ir jų grožybę ?
Gal draugauti aš nemokėjau
Juk meilė buvo mums karti,
Bet juk šitaip jau išejo
Vadinasi buvome šalti
Negaila man, kad tavo akys melsvos
Negaila man, kad skiriasi keliai
Tik gaila, kad aš tave mylėjau
O meilės tos tu vertas nebuvai.
Manai aš seksiu, jei paliksi
Manai sakysiu “neik”
O ne, keliauk, geresnę radęs
Mylėk, nes dienos bėga greit.
Gal bus laikas, žydės sodai
Ir debesys slinks savaisiais keliais,
Kai susitiksim, tai pakalbėsim,
O šiandien kalbamės laiškais.

Gal viena kartą vakarui atėjus
Tu toli nuklysi parko takeliu.
Tu palenkus galvą prie balto beržo
Tyliai ištarsi, kad mylėt sunku.

Geri draugai didžiausias turtas
Nes jų draugystė visuomet gera
žmogus gyvenime viską pamiršta,
O draugas draugo niekada.

Gyvenk ir saugok tą draugystę
Nes ji tokia, tikrai viena,
Sustok, jei širdis sako “klysti”
Nes klaida gali buti amžina.